Apie šimkiukų kelionę papasakojo Jokūbas Kulevičius.
Apie šimkiukų kelionę papasakojo Jokūbas Kulevičius.
Mokslo metų pabaigą mes, konservatorijos pirmokai ir antrokai, atšventėme kelione į Lenkiją, trimis įspūdžių ir nuotykių prigrūstomis, ryškiomis dienomis, kurios lyg viesulas išsviedė mus į atostogas.
Mūsų kelionė prasidėjo anksti, dar saulei nepakilus, gaidžiui nepragydus, tačiau apie miegą nebuvo nė kalbos (nors mokytoja Jolanta Vyšniauskienė pasisiūlė ir lopšinę padainuoti), visi baisiai nekantravo. Po septynių valandų važiavimo, kelių nesėkmingų bandymų užmigti ir poros kolektyvinių susivokimų, kad visgi reikėjo nueiti į tualetą, pasiekėm saulėtosios Varšuvos krantus. O saulės tikrai netrūko. Kaip vampyrai slampinėdami nuo vieno šešėlio iki kito, su gide pasivaikščiojom po Varšuvos nedidelį, bet labai gražų senamiestį, suskaičiavom vyčius ir nusifotografavom prie undinės.
Kitoje stotelėje, Koperniko mokslo centre, pažaidėm su įvairiais įdomiais prietaisais ir mechanizmais, nusiaubėm muzikos instrumentų skyrių ir gal šiek tiek pasiskaitėm apie mokslą.
Kitą dieną sočiai papusryčiavę išvažiavome į „Energylandią”, didžiausią Lenkijos atrakcionų parką. Patys drąsiausi išbandė vienus didžiausių medinių linksmųjų kalnelių pasaulyje – „Zadra” arba dangų remiantį atrakcioną „Hyperion”, siekiantį net 77 m. Tiek visi prisisukome, kad grįžtant namo kiekvienas posūkis vertė prisiminti tuos sočius viešbučio pusryčius ir skanius pietus „Energylandijoj”, o naktį (kai kam ryte), bandant užmigti, lova, atrodo, dar truputį siūbavo, lyg ruošdama mus dar vienam kritimui 85 laipsnių kampu.
Tie, kam liko energijos po apsilankymo atrakcionų parke, vakare dar pasivaikščiojo ir pavakarieniavo įspūdingame Krokuvos senamiestyje. Į miesto centrą sugrįžome ir kitą dieną, prieš išvažiuodami atgal į Lietuvą. Su gidės pagalba dar iš arčiau susipažinome su karalių miestu, senąja Lenkijos sostine. Krokuvoje skaičiavome ne vyčius, o drakonus ir fotografavomės prie Katedros.
Grįžtant namo, ilgą kelionę ištverti padėjo daina (kaip „šimkiukams” ir pridera),o kitos dienos ankstų rytą jau prisišvartavome prie „Šimkinės” bendrabučio.
Po šios kelionės likusius įspūdžius į „Facebook’o“ post’ą sutalpinti neįmanoma. Tiek daug įvyko, tiek daug patyrėm. Tiek ryškių spalvų, tiek smagių nuotykių. Nuostabi kelionė, kurios tikrai nepamiršime!
