2025 birželio 2 d. Paskutinis 2024-2025 mokslo metų naujienlaiškis
„Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ Europos Parlamentas ES teisėkūros įgyvendinimas: „Investuokime į tai, kas svarbu“ – ilgalaikis Europos Sąjungos biudžetas ES daugiametis biudžetas skatina investicijas į Europos ateitį ir gerina piliečių gyvenimą. Juo finansuojami bendri projektai ir įgyvendinami ES prioritetai – nuo ekonomikos konkurencingumo iki žemės ūkio. 2025 m. gegužės mėn. plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas priėmė savo poziciją dėl naujosios 2028-2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP), kadangi dabartinis ES ilgalaikis biudžetas baigsis 2027 m. gruodžio 31 d. DFP įprastai sudaroma septynerių metų laikotarpiui. Ši programa nustato maksimalias išlaidų ribas įvairioms ES politikos sritims. Dėl naujos DFP turi sutarti ES šalių vyriausybės, ir Europos Parlamento rolė yra itin svarbi – tam reikia Parlamento daugumos pritarimo. Parlamentas pasisako už ambicingesnį biudžetą, siekiant atliepti didėjančius ES piliečių lūkesčius dėl geopolitinių, ekonominių ir aplinkosaugos grėsmių. Parlamentarai akcentuoja, jog daugiau išlaidų turėtų būti skirta Ukrainos paramai, konkurencingumo didinimui ir kovai su klimato kaita. EP nariai taip pat mano, kad reikia didinti išlaidas gynybai, tačiau tai neturėtų vykti aplinkosaugos ar socialinių išlaidų sąskaita. Todėl, EP nuomone, ES septynmetis biudžetas turėtų būti ženkliai didesnis, ir ES turi sutarti dėl naujų biudžeto pajamų šaltinių. Gegužės mėnesį priimtas Europos Parlamentas sprendimas dėl DFP prioritetų nubrėžia gaires, kaip Parlamentas vertins Komisijos pasiūlymą dėl kito ilgalaikio ES biudžeto, kuris bus pateiktas 2025 m. liepą. Daugiau informacijos: https://eubudget.europarl.europa.eu/lt/. Ši svetainė pateikia glaustą informaciją apie ES biudžetą, jo teikiamą naudą ir kaip priimami su juo susiję sprendimai. Informacija prieinama visomis ES kalbomis. Nauji tarifai Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio prekėms Gegužės 22 d. Europos Parlamentas patvirtino naujus tarifus Rusijos ir Baltarusijos trąšoms ir tam tikroms žemės ūkio prekėms. Siekiant sumažinti ES ekonominę priklausomybę nuo šių valstybių, plenarinės sesijos metu buvo pritarta Komisijos pasiūlymui 50 proc. padidinti ES taikomus tarifus žemės ūkio produktams. Tarifai bus taikomi importuojamam cukrui, actui, miltams ir gyvūnų pašarams – produktams, kuriems iki šiol nebuvo taikomi jokie papildomi tarifai. Priimtame reglamente nurodyta, kad 2025-2026 m. laikotarpiu importuojamoms trąšoms iš Rusijos bei Baltarusijos bus taikomas ir 6,5 proc. tarifas bei papildomas 40-45 eurų muitas už toną. Iki 2028 m. siekiama šiuos tarifus palaipsniui padidinti iki 430 eurų už toną. Preziumuojama, jog gaunamos pajamos iš rusiškų ir baltarusiškų trąšų pardavimo tiesiogiai prisideda prie karo prieš Ukrainą finansavimo. Tikimasi, kad šiomis priemonėmis bus gerokai sumažintas baltarusiškų ir rusiškų prekių importas į ES. Taip bus kartu pasiekta labiau diversifikuota ES trąšų gamyba. Šis teisės aktas įpareigoja Komisiją stebėti kainų pokyčius ir galimą žalą vidaus rinkai ar ES žemės ūkio sektoriui. Renginių ciklas „Kokioje Europoje norime gyventi?“ Europos Parlamento biuras Lietuvoje antrus metus iš eilės organizuoja renginių ciklą „Kokioje Europoje norime gyventi“, kurio tikslas – skatinti atvirą diskusiją tarp Europos Parlamento narių ir įvairių regionų verslo, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės bei jaunimo aktyvistų. Gegužės 16 d. Europos Parlamento biuras Lietuvoje, bendradarbiaudamas su Europe Direct Telšiai, surengė jau ketvirtąją šio ciklo diskusiją Telšiuose. EP nariai Aurelijus VERYGA („Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija“) ir Virginijus SINKEVIČIUS (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas) susitikime su Telšių bendruomene aptarė Žaliojo kurso ateitį, vaistų prieinamumą, žemės ūkio finansavimą, būsto įperkamumą ir kitas ES aktualijas. Diskusijų metu išryškėjo skirtingos parlamentarų pozicijos klimato kaitos ir žemės ūkio politikos klausimais. Virginijus SINKEVIČIUS akcentavo, jog Žaliasis kursas nekenkia Europos konkurencingumui, o priešingai – kai kurių technologijų vystymo srityje ES išlaiko lyderystę ir galėtų investuoti dar daugiau. Tuo tarpu Aurelijus VERYGA tvirtino, jog klimato kaita jau įvyko ir užuot mėginus ją sustabdyti, verčiau daugiau investuoti į prisitaikymą, kad būtų galima išvengti skaudžių stichinių nelaimių. EP narių nuomonės išsiskyrė ir dėl žemės ūkio. V. SINKEVIČIUS siūlė didelius ūkius traktuoti kaip stambų verslą, kuris turėtų susimokėti už taršą ir nebūti subsidijuojamos iš ES. A. VERYGA pabrėžė, kad būtent stambūs ūkiai gali investuoti į tiksliąsias, aplinką tausojančias technologijas. Vis dėlto, abu politikai sutiko, kad būsimajame ES daugiamečiame biudžete žemės ūkis turėtų išsaugoti atskirą finansavimą. Daugiau informacijos: https://vilnius.europarl.europa.eu/lt/vilnius/news/EP-nariai-diskusijoje-Telsiuose Pranešimai ir priminimai Skaitmeniniai ir spausdinti leidiniai apie ES Informuojame, kad įvairius skaitmeninius ir spausdintus leidinius apie Europos Sąjungą galite parsisiųsti iš ES leidinių biuro: https://op.europa.eu/lt/web/general-publications/publications Tai yra ypač aktualu MEPA mokykloms, turinčioms Europos Parlamento informacinį kampelį. Čia galite rasti gausybę leidinių lietuvių kalba su išsamia informacija apie tai, kas yra ES ir kaip ji veikia. Svetainėje taip pat galite rasti mokomosios medžiagos ir naujausių leidinių įvairiomis temomis (pvz. konkurencingumas, lygybė, klimatas, dirbtinis intelektas ir pan.), kuriuos galite panaudoti pamokose ar dalintis informaciniame kampelyje. MEPA Lietuva veiklos ir naujienos Kviečiame ir toliau aktyviai skaityti bei skelbti naujienas apie savo mokyklos veiklas MEPA Lietuva tinklaraštyje: https://mepalietuva.eu Šioje svetainėje galite dalintis savo idėjomis, pasiekimais ir pasisemti įkvėpimo iš kitų MEPA mokyklų iš visos Lietuvos. Savo mokyklos patirtį kviečiame aprašyti skiltyje “MEPA veiklos ir naujienos”. Baigiamasis seminaras MEPA mokytojams Baigiamasis 2024-2025 m. seminaras MEPA mokytojams vyks rugpjūčio 29 d. Vilniuje. Pirma dalis vyks Europos namuose, o antra seminaro dalis bus skirta diskusijai su EP nariais, kuri vyks BŪTENT diskusijų festivalio rėmuose Vilniuje, Sereikiškių parke. Daugiau apie diskusijų festivalį BŪTENT rasite čia: https://diskusijufestivalis.lt/ MEPA ataskaita Primename, kad iki birželio 4 d. reikia pateikti metinę MEPA veiklų ataskaitą: https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/MEPA-ataskaita-2024-2025 Kvietimas tapti Jaunimo Europos komandos nariu/-e Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pradėjo naujų Jaunimo Europos komandos (JEK) narių atranką. Kandidatuoti gali aktyvūs ir pilietiški 16–20 metų jaunuoliai, besidomintys Europos Sąjunga bei jos galimybėmis. Tapę JEK nariais, jaunuoliai turės galimybę: • Organizuoti veiklas apie ES savo bendraamžiams; • Dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose bei kituose ES tematikos renginiuose ir taip gilinti savo žinias; • Tobulinti renginių organizavimo, viešojo kalbėjimo, bendradarbiavimo įgūdžius; • Užmegzti daug naudingų pažinčių ir susirasti naujų draugų, su bendraamžiais iš visos Lietuvos; • Nemokamai apsilankyti ES institucijose Briuselyje. Atrankos terminas – iki 2025 m. birželio 8 d. Registracijos forma: https://europa.eu/!MYwnyQ Išsami informacija apie Jaunimo Europos komandos narių atranką skelbiama šiame portale. Apie Jaunimo Europos komandą daugiau sužinoti galima ir socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram. MEPA projekto komanda www.mepalietuva.eu Informacija, pateikiama šiame naujienlaiškyje, yra parengta EP biuro Lietuvoje ir yra informacinio pobūdžio. Šiame naujienlaiškyje pateiktos nuomonės nebūtinai sutampa su oficialia Europos Parlamento pozicija ir yra autorių nuomonės. Kai kurios nuorodos naujienlaiškyje nukreipia skaitytojus į tinklalapius, kuriuos valdo kitos organizacijos ar institucijos. Mūsų biuras nebūtinai pritaria nuomonėms, išreikštoms tokiuose tinklalapiuose. |
„Aš manau“: apie svarbius Europos gynybos pokyčius
| „Aš manau“ aktualijų naujienlaiškio 60-ajame numeryje analizuojama visai Europai svarbi tema – saugumas ir gynyba. Aptariama, kaip pasikeitė Europos požiūris į gynybos politiką Rusijos agresijos, JAV užsienio politikos pokyčių akivaizdoje, kokie sprendimai priimti Europos Sąjungoje, taip pat nagrinėjama Lietuvos pozicija ir indėlis į bendras pastangas užtikrinti saugumą regione. Naujienlaiškyje pristatomi Europos Komisijos planai „ReArm Europe“ ir „Europos gynyba – pasirengimas 2030“, kurie numato reikšmingą investicijų didinimą į gynybos pajėgumus. Taip pat apžvelgiami ES šalių vadovų susitarimai dėl tolimesnės paramos Ukrainai ir saugumo garantijų jai užtikrinimo. Pateikiami argumentai, kodėl Europai būtina sustiprinti savo gynybos pramonę ir mažinti priklausomybę nuo išorinių partnerių. Šis numeris rengtas kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – naujienlaiškyje rasite ir ministro Kęstučio Budrio įžvalgų apie Europos saugumo politiką, taikos derybų galimybes bei Lietuvos vaidmenį šiuose procesuose. Šis numeris naudingas kaip vertingas šaltinis pilietinio ugdymo, istorijos, geografijos ir kitoms pamokoms. Mokiniai kviečiami diskutuoti apie Europos saugumo situaciją, analizuoti ES ir NATO šalių gynybos pajėgumus, atlikti savarankiškas užduotis namuose. Siūlomos užduotys padės suprasti, kodėl Europa turi veikti vieningai ir kokios grėsmės kyla dabartinėje geopolitinėje aplinkoje. Mokiniams siūloma įsitraukti ir per šiuolaikišką žaidybinę formą – pristatomas naujas interaktyvus kompiuterinis žaidimas „Dezinformacijos medžioklė“, skirtas ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai. Žaidimą galima naudoti tiek savarankiškai, tiek pamokų metu. Mokytojai taip pat kviečiami dalyvauti kursuose ir tapti žaidimo ambasadoriais. Kviečiame naudoti šį naujienlaiškį mokymosi procese – tai ne tik aktualus šaltinis, bet ir puiki galimybė moksleiviams gilintis į šiuolaikinius geopolitinius iššūkius, stiprinti savo pilietinę savimonę ir kritinį mąstymą. Naujienlaiškį galite ir užsisakyti į savo pašto dėžutę (puslapio apačioje – langelis Prenumeruoti). |
| Check out what’s on offer for class groups in the European Parliament |
| Mokymosi kampelis |
| ES ir Aš |
| Atvira istorijos pamoka |
