Šimtmečio jubiliejaus šventė
Nors šimtmečio jubiliejaus renginio programa iškilią mokyklos šventę kvietė paminėti triukšmingai, rugsėjo 30-ąją S. Šimkaus konservatorijos nariai pirmiausia pasitiko rimtyje, maldoje. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje vyko iškilmingos mišios už mokyklos bendruomenę – šv. Mišias aukojo Klaipėdos universiteto profesorius dr. Saulius Stumbra, kartu meldėsi Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas, kun. Virgilijus Poškus, patarnavo diak. Nerijus Čapas. Dvasingą pamokslą lydėjo konservatorijos mišraus choro (vadovė Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Ramūnas Baršauskas, vargonavo Živilė Čapienė) ir instrumentinio ansamblio atliekama muzika: J. Leavitto „Missa Festiva“ (dalys Kyrie, Sanctus, Agnus Dei), J. G. Rheinbergero „Preis und Anbetung“, J. Naujalio „Svajonė“ ir kiti kūriniai. Po bendros maldos visi keliavo į konservatorijos vidinį kiemelį.
Mokyklos gimtadienio dieną konservatorijos kiemelį užplūdo gausus būrys buvusių ir esamų moksleivių, mokytojų, svečių. Nuaidėjus Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro (vad. Egidijus Miknius) fanfaroms, sveikinimo žodį tarė konservatorijos direktorė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė. Mokyklos vadovė šiltai pasveikino visus susirinkusius, savo kalboje išskyrė ryškiausius konservatorijos veiklos etapus, puoselėjamas tradicijas, iškiliausius pedagogus, auklėtinius. Tarp jų dar šiemet Anapilin iškeliavusi šviesaus atminimo muzikologė, LRT laidų vedėja, šimkiukė Zita Kelmickaitė – jos atminimui mokyklos kiemelyje atidarytas vardinis suoliukas, ant kurio puikuojasi muzikologės kadaise ištarta nuotaikinga frazė: „Muzikos teorija… ot, tai profesija! Tu žmonėms gali pasakoti apie muziką“. Po šio gražaus įamžinimo sekė kitas – istorinė šimtmečio mokyklos bendruomenės nuotrauka.
Nors įspūdžių ir įsimintinų akimirkų iš jubiliejinio bendruomenės susitikimo susikaupė nepaprastai daug, suplanuota programa tik įpusėjo. Štai, išmušė laikas iškilmingai šventinei eisenai H. Manto gatve. Tądien kurį laiką viena centrinių miesto gatvių eismas nevyko – beveik pusvalandis skirtas šventiniam renginiui. Užgrojus orkestrui visi žygiavo link paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Ši vieta pasirinkta ne be reikalo, „Arkos“ paminklas – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos simbolis. Nusikėlę istorija atgal ir pasižvalgę po to meto aplinkybes, pastebime, jog šie du įvykiai tarpusavyje glaudžiai susiję. Tik 1923 m. vasario viduryje Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, susiklosto palankios aplinkybės Klaipėdos mieste steigti muzikos mokyklą. Taigi, šioje konservatorijai simboliškai svarbioje vietoje vyksta dienos renginio kulminacija – parodos, skirtos mokyklos 100-mečiui, atidarymas. Jungtinis S. Šimkaus konservatorijos ir „Cantare“ (vad. R. Baršauskas) choras, akompanuojamas karinių jūrų pajėgų orkestro, atlieka vieną žymiausių S. Šimkaus kūrinių – „Lietuviais esame mes gimę“ (žodžiai J. Zauerveino) – dar kitaip Mažosios Lietuvos himnu vadinamą. Gieda ne tik choras, bet ir visi susirinkę – jautri ir tuo pačiu nepaprastai didi, iškilminga akimirka. Muziką keičia konservatorijos direktorės R. Kriščiūnaitės-Barcevičienės žodis, prie paminklo kviečiama parodos autorė – ilgametė konservatorijos dėstytoja, muzikologė, taip pat šios mokyklos auklėtinė Laima Sugintienė. Lydint gausiems plojimams ir ovacijoms vyksta svarbus momentas – parodos autorė drauge su konservatorijos direktore perkerpa atidarymo juostą. Visų dėmesys nukrypsta į iš abiejų „Arkos“ pusių išrikiuotus stendus – juose perteikta S. Šimkaus konservatorijos įkūrimo, gyvavimo istorija, kruopščiai surinkti ir pateikti daugeliui nežinomi faktai, nuotraukos.
Netrukus suskamba J. Gudavičiaus ir K. Sakalausko-Vanagėlio ,,Kur giria žaliuoja” (dirigentas R. Baršauskas) ir šimtmečio renginį vainikuoja Danės krantinės alėjoje pasodintas sidabrinis klevas.
Pasibaigus visos dienos renginiams, greitai dar niekas nesiskirsto, apžiūri pasodintą klevą, įdėmiai skaito parodos stendus, šnekučiuojasi, dalijasi įspūdžiais. Emocijos neatslūgsta, o mintis tvirtina, kokia tai svarbi data ne tik konservatorijos, bet viso Klaipėdos miesto ir Lietuvos kultūros istorijai. Šioje vietoje vėl norisi prisiminti S. Šimkų ir jo žodžius: „Štai kokius vaikus išauginau!“. Kiek daug Šimkinės „vaikų“ yra įvairiausių kolektyvų, orkestrų dalyviai, aktyvūs pedagogai. Štai šiandien visur lydėjusio Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro didžioji dalis jo muzikantų yra konservatorijos auklėtiniai, taip pat ir jų vadovas E. Miknius. Prie šio sąrašo pridėtume konservatorijos mišraus choro vadovę J. Vyšniauskienę, koncertmeisterę Ž. Čapienę, parodos autorę L. Sugintienę, ir daugybę kitų mokytojų.
Agnė Vanagienė
